Gyvūnų gerovės centras
Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje (VA) įkurtas Gyvūnų gerovės centras (GGC) yra ilgai brandinta idėja siekiant suteikti naują postūmį gyvūnų gerovės veiklai Lietuvoje atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius pokyčius šioje srityje. LSMU Veterinarijos akademija panaudoja esamą potencialą konsoliduoti bendram darbui šalies gyvūnų gerovės specialistus kartu bendradarbiaujant ir į šią veiklą įtraukiant tokias valstybines institucijas kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija, švietimo įstaigos bei visuomeninės organizacijos. Toks lyderiaujančių ir atsakingų už gyvūnų gerovę organizacijų suvienijimas bendram darbui yra būtinas siekiant, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje būtų užtikrinama aukščiausiame lygyje. Šio centro veiklos kryptys apima gyvūnų gerovės idėjų sklaidą, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimą, ekspertinių paslaugų teikimą, gyvūnų gerovės krypties mokslinius tyrimus ir konsultavimą bei bendradarbiavimą su užsienio atitinkamomis organizacijomis. Gyvūnų gerovės kompetencijos centras sieks suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas vienoje vietoje, remtis šioje veikloje mokslu pagrįsta informacija apie gyvūnų gerovę. GGC būtų ta vieta, kur galima užduoti klausimus ir gauti atsakymus susijusius su gyvūnų gerove. ES valstybėse jau yra įsteigta nemažai panašių centrų ir pastaruoju metu jie buriasi į tinklus siekiant skleisti geriausią taikomą praktiką gyvūnų gerovės srityje, koordinuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerove, kasdieninėje veikloje. Šio centro įsteigimas yra labai savalaikis, kadangi bendraujant su užsienio universitetų ir nevyriausybinių organizacijų partneriais atsiranda poreikis bendradarbiauti panašaus aktyvumo gyvūnų gerovės srityje, jungtis bei dalintis patirtimi. Todėl Lietuvoje reikia pritaikyti modernius gyvūnų (tiek augintinių, tiek ūkinių) gerovės vertinimo metodus, nuolatos vykdyti gyvūnų gerovės monitoringą, išplėsti visuomenės ir specialistų paruošimo be apmokymo veiklą, siekti, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų visuomenės, vyriausybės ir politikų dėmesio objektu operatyviai spręsti kylančias problemas.
Lietuvos sveikatos universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje (VA) įkurtas Gyvūnų gerovės centras (GGC) yra ilgai brandinta idėja siekiant suteikti naują postūmį gyvūnų gerovės veiklai Lietuvoje atsižvelgiant į pasaulyje vykstančius pokyčius šioje srityje. LSMU Veterinarijos akademija panaudoja esamą potencialą konsoliduoti bendram darbui šalies gyvūnų gerovės specialistus kartu bendradarbiaujant ir į šią veiklą įtraukiant tokias valstybines institucijas kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija, švietimo įstaigos bei visuomeninės organizacijos. Toks lyderiaujančių ir atsakingų už gyvūnų gerovę organizacijų suvienijimas bendram darbui yra būtinas siekiant, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje būtų užtikrinama aukščiausiame lygyje. Šio centro veiklos kryptys apima gyvūnų gerovės idėjų sklaidą, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimą, ekspertinių paslaugų teikimą, gyvūnų gerovės krypties mokslinius tyrimus ir konsultavimą bei bendradarbiavimą su užsienio atitinkamomis organizacijomis. Gyvūnų gerovės kompetencijos centras sieks suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas vienoje vietoje, remtis šioje veikloje mokslu pagrįsta informacija apie gyvūnų gerovę. GGC būtų ta vieta, kur galima užduoti klausimus ir gauti atsakymus susijusius su gyvūnų gerove. ES valstybėse jau yra įsteigta nemažai panašių centrų ir pastaruoju metu jie buriasi į tinklus siekiant skleisti geriausią taikomą praktiką gyvūnų gerovės srityje, koordinuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerove, kasdieninėje veikloje. Šio centro įsteigimas yra labai savalaikis, kadangi bendraujant su užsienio universitetų ir nevyriausybinių organizacijų partneriais atsiranda poreikis bendradarbiauti panašaus aktyvumo gyvūnų gerovės srityje, jungtis bei dalintis patirtimi. Todėl Lietuvoje reikia pritaikyti modernius gyvūnų (tiek augintinių, tiek ūkinių) gerovės vertinimo metodus, nuolatos vykdyti gyvūnų gerovės monitoringą, išplėsti visuomenės ir specialistų paruošimo be apmokymo veiklą, siekti, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų visuomenės, vyriausybės ir politikų dėmesio objektu operatyviai spręsti kylančias problemas.
