Seminaras gyvūnų gerovės tema
2017 metų spalio 30 d. LSMU Veterinarijos akademijoje vyko seminaras-diskusija tema „Gyvūnų gerovės vystymosi kryptys ir institucinio bendradarbiavimo galimybės Lietuvoje“.
Šių metų pradžioje LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto iniciatyva buvo įkurtas LSMU Gyvūnų gerovės centras (LSMU GGC). Seminaro pagrindinė tema ir buvo šio centro pristatymas bei bendradarbiavimo su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis galimybės.
LSMU Gyvūnų gerovės centras įkurtas siekiant stiprinti šios srities veiklos bei mokslines pozicijas Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija siekia suburti valstybines institucijas t. y. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kitas suinteresuotas įstaigas bei visuomenines organizacijas bendram darbui, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje būtų užtikrinama aukščiausiame lygyje.
LSMU Gyvūnų gerovės centro veiklos kryptyse yra numatyta gyvūnų gerovės idėjų sklaida, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimas, gyvūnų gerovės krypties moksliniai tyrimai ir konsultavimas. Yra siekis suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas po vienu stogu, turėti mokslu pagrįstos informacijos apie gyvūnų gerovę šaltinį Lietuvoje, vietą, kur būtų galima užduoti klausimus ir bandyti rasti atsakymus, startinę platformą labiau organizuotam bendradarbiavimui su užsienio kolegomis ir institucijomis. ES valstybėse jau yra įsteigta nemažai panašių centrų ir pastaruoju metu jie buriasi į tinklus tuo siekiant skleisti geriausią praktiką gyvūnų gerovės srityje, koordinuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerove. Užsienio centrų atstovai tikisi panašaus aktyvumo ir iš Lietuvos, kviečia bendradarbiauti, jungtis, dalintis patirtimi, todėl šio centro įsteigimas yra labai savalaikis. Lietuvoje reikia pritaikyti modernius gyvūnų (tiek ūkinių, tiek augintinių) gerovės vertinimo metodus, nuolatos vykdyti gyvūnų gerovės monitoringą, išplėsti visuomenės ir specialistų švietimo veiklą, siekti, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų visuomenės, vyriausybės ir politikų dėmesio objektu, operatyviai spręsti kylančias problemas.
Gyvūnų gerovė yra labai plati sąvoka, apimanti iš esmės visas veterinarines disciplinas ir susideda iš tokių dalykų kaip gyvūnų sveikata, infekcinės ir neinfekcinės ligos, gyvūnų laikymo sąlygos, mityba, fiziologija, elgsena ir daugelis kitų dalykų plačiąja jų prasme. Todėl kuriant gyvūnų gerovės centrą kviesta prisijungti daugelio Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto padalinių atstovus, jie ir sudaro Centro branduolį – tarybą. Be to, į tarybą pakviesti ir kitų institucijų ir organizacijų, kurios pagal savo veiklos pobūdį yra suinteresuotos gyvūnų gerove Lietuvoje ir daugiau ar mažiau ją lemia, atstovai. LSMU Gyvūnų gerovės centro taryboje ŽŪM atstovauja Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė, VMVT atstovu yra pakviestas Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis. Svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms, kurių atstovai betarpiškai ir vietoje susiduria su gyvūnų gerovės problemomis bei turi specifinių susijusių funkcijų. Į LSMU GGC tarybą yra pakviestas savivaldybių asociacijos patarėjas dr. Gediminas Vaičionis, turintis turtingą mokslinę patirtį, vienas iš gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų pradininkų Lietuvoje, buvęs Gyvulininkystės instituto mokslininkas ir skyriaus vedėjas. Visuomeninių organizacijos reikšmė gyvūnų gerovei yra nenuginčijama ir nuolatos didėja. LSMU GGC tarybos veikloje dalyvauja nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Nepamirštas taip pat ir atstovavimas ūkininkams, ūkinei veiklai, susijusiai su gyvūnais, nes iš esmės ūkinių gyvūnų gerovė yra jų rankose. LSMU GGC tarybos nariai yra Ūkininkų sąjungos atstovė, Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pirmininkė, tarptautinės COPA-COGECA organizacijos ekspertė Vytautė Matusevičienė ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas profesorius Artūras Stimbirys.
Viena iš svarbiausių centro veiklos krypčių, bent pastaruoju metu, yra dalyvavimas tarptautiniu mastu vykstančiuose procesuose. Europos sąjungoje šie metai yra reikšmingi tuo, kad gyvūnų gerovė tampa vienu iš svarbių prioritetų ir Europos komisija atnaujina ar naujai įsteigia gyvūnų gerovės patariamuosius, ekspertinius ar vykdomuosius darinius, iš kurių svarbiausi yra atkurta Gyvūnų gerovės platforma ir naujai steigiamas Gyvūnų gerovės referencinis centras. Šitokio sujudimo viršūnėse paskatinti savo iniciatyvą ima rodyti ir lokalūs centrai, atskiros Europos valstybės, universitetai, kitos organizacijos, kurios įvairiai projektinei veiklai siūlo gyvūnų gerovės temas, vieningą požiūrį į gyvūnų ir žmonių sveikatą, ypatingą dėmesį kreipiant į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams – tai yra „vienos sveikatos“ (One Health) koncepcija. Tokiose iniciatyvose aktyviai dalyvauja ir LSMU Veterinarijos fakulteto Gyvūnų gerovės centras, kartu su Europos Šiaurės ir Baltijos šalių panašiais centrais.
Europos sąjungos gyvūnų gerovės referencinis centras – yra pirmasis tos srities referencinis centras, iki tol panašaus centro Europos sąjunga neturėjo (yra centrai, skirti žmonių sveikatos apsaugai ir pan.). Referencinio centro idėja yra turėti profesionalią, ekspertinę mokslinę pagalbą Europos komisijai, tai yra savotiškas Europos komisijos įrankis, padedantis spręsti gyvūnų gerovės problemas, glaudžiai bendradarbiaujant su oficialiomis kontroliuojančiomis institucijomis (Lietuvoje – VMVT) ir per jas vykdant pagrindines fizines funkcijas. Šis centras iš pradžių traktuojamas kaip bandomasis – jo veiklai pasiteisinus, jam gali būti suteikiama daugiau galių, daugiau funkcijų, gali būti steigiami kiti panašaus pobūdžio centrai. Centras bus pasitelkiamas konkrečių gerovės problemų sprendimui visos Europos sąjungos mastu – pvz. paršelių uodegų karpymo ar kastravimo ir t.t. Projektinis šaukimas tokio centro įkūrimui paskelbtas 2017 metų spalio 13 d., į jį gali atsiliepti įvairios institucijos ar suformuoti institucijų konsorciumai. LSMU yra pakviestas į Švedijos gyvūnų gerovės centro prie Švedijos žemės ūkio universiteto suformuotą konsorciumą, kuris ir dalyvaus šio referencinio centro steigimo konkurse.
Dar viena iniciatyva, kurioje dalyvauja naujai įsteigtas LSMU Gyvūnų gerovės centras yra Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklas. Tai yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyvūnų gerovės centrų ar tos srities specialistų forumas, savanoriškas susivienijimas, kurio tikslas yra bendra projektinė veikla, dalijimasis patirtimi, bendrų kursų organizavimas. Baltijos valstybės, būdamos greta viena kitos ir panašaus dydžio sudaro vientisą erdvę – tiek infekcinių gyvūnų ligų atžvilgiu, tiek kitais aspektais. Panaši kultūrinė, istorinė patirtis, požiūris į gyvūnus, elgesio su jais praktika. Tačiau labai trūksta bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje, pasidalinimo gerąja praktika, informacijos mainų, specialistų, mokslininkų, dėstytojų tarpusavio kontaktų. Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklą matome kaip tą organizaciją ar judėjimą, į kurį gali įsijungti visi norintys ir besidomintys gyvūnų gerove, tiek LSMU, tiek ir kitų Lietuvos institucijų ar organizacijų atstovai, Tinklas nebus griežtai formalizuotas, visi norintys galės laisvai dalyvauti. Šiame etape dalis tinklo veiklos bus nukreipta į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, kiek tinkama gyvūnų gerovė gali pagerinti sveikatą ir sumažinti antibiotikų naudojimo poreikį kokia situacija ir tendencijos yra Baltijos šalyse.
Pradiniai tinklo kūrimo darbai šiuo metu vyksta per Švedijos instituto Baltijos valstybių kooperacijos programą.
Europos sąjungos gyvūnų gerovės platformos atkūrimas po kelių metų pertraukos yra vienas reikšmingiausių įvykių, susijusių su gyvūnų gerovės sritimi Europos valdžios institucijose. Platforma yra organizacija, vienijanti įvairius subjektus, susijusius su gyvūnų gerove ir gyvūnų panaudojimu. Dalis platformos narių buvo paskirti, dalis išrinkti – iš viso yra 75 nariai. Europos valstybėms platformoje atstovauja oficialių kontroliuojančių institucijų (įprastai – veterinarijos tarnybų) atstovai. Kiti nariai atstovauja visuomenines organizacijas, verslo, žemės ūkio, ūkininkų organizacijas. Dešimt narių yra nepriklausomi moksliniai ekspertai, konkurso būdu išrinkti dalyvauti platformoje. Vienas jų yra LSMU Veterinarijos akademijos atstovas ir LSMU Gyvūnų gerovės centro vadovas dr. Vytautas Ribikauskas.
Europos sąjungoje nuspręsta kol kas nekurti naujų gyvūnų gerovės įstatymų. Šis sprendimas gali būti diskutuotinas, nes tikrai yra daug sričių, daug gyvūnų rūšių, kurių gerovė nėra reglamentuojama (galvijai, arkliai, triušiai ir kt.). Tačiau kol kas požiūris yra aiškus – pirmiau pasiekti esamų įstatymų laikymąsi ir vienodą supratimą ES erdvėje. Tai nereiškia, kad reikia pamiršti nereglamentuotus klausimus, tiesiog jiems reikės ieškoti alternatyvios prieigos – tai taip pat bus platformos vienas iš uždavinių. Alternatyvūs būdai galėtų būti visuomenės spaudimas, savanoriški verslo standartai, atskirų valstybių narių įstatymai ir kita. Todėl platformos tikslas yra parodyti alternatyvius kelius ir metodus, tame tarpe ir pasitelkiant mokslines žinias, čia mes ir matome savo vietą platformoje.
Platformos skirtumas nuo kuriamo referencinio centro yra tas, kad centre sutelkiami specialistai, mokslininkai ir gyvūnų gerovės praktikai. Tuo tarpu platformoje dalyvauja daugiau suinteresuotųjų šalių, tame tarpe verslas, kuris gyvūnų gerovės dalykus kartais mato kaip kliūtį ar savotišką neteisybę konkurencinėje kovoje. Todėl platforma yra dialogo erdvė kurioje turės būti pasiekti kompromisai tarp įvairių skirtingų požiūrių ir visuomenės grupių. Vakarų valstybėse labai didelę įtaką turi vartotojai, kurie savo perkamąja galia verčia gamintojus patiems sau taikyti griežtesnius standartus ir taip spręstai gyvūnų gerovės problemas. Lietuvoje ir kitose panašiose (Rytų Europos) valstybėse vartotojų perkamoji galia nedidelė (be to ir sąmoningumo lygis mažesnis) ir įtaka verslui ar apskritai situacijai su gyvūnų gerove turi būti daroma kitais kanalais – todėl yra labai svarbus tų valstybių atstovų dalyvavimas, skirtingų situacijų atkleidimas ir unikalių sprendimų paieška. Čia vėlgi mes matom erdvę savo veiklai.
Kokia gi planuojama LSMU Gyvūnų gerovės centro veikla nacionaliniu lygiu, Lietuvoje? Atsiranda vis didesnis žinių apie gyvūnų gerovę skleidimo poreikis. Žmonės, susiduriantys su ūkiniai gyvūnais, pradedantieji ūkininkai ir kiti turi nemažai galimybių šviestis, kelti savo kvalifikaciją, įgyti žinių pradmenis, tam tikrais atvejais tai net yra ir privaloma. Tuo tarpu egzotinius gyvūnus, gyvūnus augintinius turintys, veisiantys, pardavinėjantys žmonės ne visada turi galimybių ir neprivalo šviestis šioje srityje, o per praktiką įgytos žinios neretai pasiekiamos per gyvūnų kančias ir netinkamą gerovę. Be to, visuomenė vis labiau tampa jautresnė gyvūnų gerovės problemoms, vis mažiau jas toleruoja, todėl labai svarbu, kad gyvūnus auginantys, tą procesą prižiūrintys žmonės turėtų tinkamą žinių bagažą ir tos problemos nekiltų tik dėl nežinojimo ar nemokėjimo kaip tinkamai elgtis su gyvūnais, kaip tinkamai reaguoti į jų gerovės problemas ir jas objektyviai vertinti. Tokias potencialias edukacines galimybes LSMU Gyvūnų gerovės centras turi, nes yra visas Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto dėstytojų mokslinis ir praktinis potencialas, įvairių veterinarinių disciplinų specialistai gali puikiai užtikrinti tokio pobūdžio mokymų ar kursų tinkamą apimtį ir kokybę. Tai jau ne kartą įrodyta praktiškai, nes reguliariai vyksta Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro organizuojami kursai gyvūnų vežėjams, skerdikams – jiems tokie kursai yra privalomi ir tik įgiję tinkamą kvalifikaciją šie žmonės gali vykdyti savo veiklą, susijusią su gyvūnais. Be to, daug kursų organizuojama projektiniu pagrindu ir susilaukia augintojų ir specialistų susidomėjimo, paskutiniai tokie kursai vyko 2017 metų spalio 17 d. ir buvo skirti ožkų augintojams bei buvo įvertinti teigiamai. Planuojama organizuoti daugiau tokių kursų gyvūnų augintojams, iškelta idėja gyvūnų augintinių veisėjams tokius kursus padaryti privalomus, nes šių žmonių atsakomybė yra didelė ir jų veiklos nesėkmės (ar tyčiniai veiksmai) pastaruoju metu labai atkreipia visuomenės dėmesį, dalis tų problemų gali būti dėl žinių stokos. Jau yra parengtas preliminarus tokių kursų planas, įtraukiantis įvairių disciplinų dėstytojus iš Veterinarijos fakulteto.
Kilus Gyvūnų gerovės centro idėjai mokslinė veikla buvo matoma kaip viena svarbiausių veiklos sričių, nes mokslinis darbas gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje vyksta vangiai, tuo užsiimančių žmonių yra labai mažai, todėl tarptautiniuose projektuose įmanoma dalyvauti tik partnerių statusu, o nacionaliniuose projektuose gyvūnų gerovės mokslo temos dažniausiai nėra patvirtinamos, jos nelaikomos prioritetinėmis. LSMU gyvūnų gerovės centras didele savo veiklos dalimi turėtų būti suprantamas kaip mokslo centras, siekiantis iškelti gyvūnų gerovės mokslo žinių svarbą ir tas mokslo žinias pats generuoti. Tokių mokslo žinių praktinė išraiška galėtų būti gyvūnų gerovės vertinimas, kuris per pastaruosius 10 metų Europoje ir pasaulyje būtent mokslininkų dėka padarė didelę pažangą – didelis dėmesys dabar kreipiamas į pačio gyvūno būklės vertinimą, jo elgseną, reakciją į žmogų. Tokia vertinimo veikla Lietuvoje taip pat turi būti daroma, tobulinami oficialūs vertinimo metodai, kad jie atitiktų pasaulines tendencijas ir praktiką, būtų tikslūs ir objektyvūs. Kalbant apie ūkinius gyvūnus šioje srityje labai norėtųsi bendradarbiauti su Veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija. Remiant ŽŪM ūkinių paukščių gerovė Lietuvoje buvo vertinama 2003 metais, kiaulių – 2005, jau praėjo daugiau kaip 10 metų, gal vertėtų vėl to imtis. Situacija su kiaulėmis yra sudėtinga, tačiau kitos gyvulių rūšys turėtų būti lengviau prieinamos. Be to, labai svarbus yra ir gyvūnų augintinių, kačių, šunų ir kitų gyvūnų, objektyvus gerovės vertinimas. Tokie gerovės vertinimai iš pradžių gali būti ir demonstracinio, parodomojo, mokomojo pobūdžio, susidomėjimą tokia veikla rodo ir kai kurios augintojų organizacijos, pvz. mėsinių galvijų. Jie akcentuoja, kad jų produkcija yra gaunama draugiškais aplinkai ir gyvūnams būdais, tačiau konkrečių ir objektyvių įrodymų neturi, čia mes matome plačias verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes. Pavyzdžiui, kad ir prekinių ženklų, paremtų gyvūnų gerovės vertinimu, įsteigimas.
Seminare kalbėjo seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kuris pristatė naują iniciatyvą - LR Seimo laikinąją parlamentinę grupę "Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. LSMU Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Ina Stuogė padarė pranešimą apie gyvūnų gerovę šiuolaikinių visuomenės pokyčių kontekste ir apie LSMU mokslininkų indėlį vykdant gyvūnų gerovės mokslinius tyrimus, populiarinant šią sritį visuomenėje. Seminare taip pat kalbėjo ŽŪM Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Ji apžvelgė su gyvūnų gerove susijusią Lietuvos įstatyminę bazę, kokios yra LR Vyriausybės, įvairių ministerijų ir organizacijų kompetencijos gyvūnų gerovės atžvilgiu. Žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos, nustato kačių, šunų ir šeškų bei kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką, remia gyvulininkystės mokslinius tyrimus. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis plačiau papasakojo kas tai yra gyvūnų gerovė, kaip ji yra vertinama, kokie yra gyvūnų gerovės indikatoriai, kokiais momentais auginant gyvūnus kyla didžiausia rizika jų sveikatai ir gerovei ir kur tenka skirti daugiausiai dėmesio. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas dr. Gediminas Vaičionis pristatė Lietuvos savivaldybių teisinį ir praktinį vaidmenį užtikrinant gyvūnų gerovę. Savivaldybių atstovai betarpiškai ir vietoje susiduria su gyvūnų gerovės problemomis bei turi specifinių susijusių funkcijų, kurių vykdymas kai kada būna labai komplikuotas dėl tam tikrų teisinio reguliavimo trūkumų. Buvo įvardinta keletas tokių problemų: nėra privalomo gyvūnų ženklinimo ir registravimo, gyvūnų konfiskavimo tvarka nėra aiški, nesant gyvūno dokumentų, neįmanoma nustatyti pavojingų šunų veisles, nėra numatytos aiškios tvarkos susijusios su kreipimusi į teismą dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, savivaldybės negali pritaikyti savo gyvenamosioms vietovėms būdingų sąlygų tvirtinant gyvūnų laikymo taisykles. Be LSMU Veterinarijos akademijos kolegų, seminare pranešimų klausė ir diskusijose taip pat dalyvavo ir Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio savivaldybių, Kauno VMVT, Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos Zoologijos sodo ir nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovai. Seminaro metu buvo intensyviai diskutuojama, aptariami praktiniai ir teisiniai gyvūnų gerovės aspektai, įvairių institucijų interesai, galimybės ir poreikiai. Kai kuriais svarbiais gyvūnų gerovės klausimais buvo prieita bendro sutarimo, padarytos tam tikros išvados ir nurodytos gairės tolesnei LSMU Gyvūnų gerovės centro veiklai bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis. Reziumuojant diskusiją nutarta, kad gyvūnų augintinių visuotinis ženklinimas yra būtinas norint užtikrinti gyvūnų gerovę, žmonių saugumą, kad Žemės ūkio ministerija turėtų formuoti gyvūnų gerovės ilgalaikę strategiją bei akcentuotas mokymų apie gyvūnų gerovę poreikis savivaldybių ir VMVT specialistams.
V. Ribikauskas
E. Laurinavičiūtės nuotraukos
2017 metų spalio 30 d. LSMU Veterinarijos akademijoje vyko seminaras-diskusija tema „Gyvūnų gerovės vystymosi kryptys ir institucinio bendradarbiavimo galimybės Lietuvoje“.
Šių metų pradžioje LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto iniciatyva buvo įkurtas LSMU Gyvūnų gerovės centras (LSMU GGC). Seminaro pagrindinė tema ir buvo šio centro pristatymas bei bendradarbiavimo su įvairiomis suinteresuotomis institucijomis galimybės.
LSMU Gyvūnų gerovės centras įkurtas siekiant stiprinti šios srities veiklos bei mokslines pozicijas Lietuvoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija siekia suburti valstybines institucijas t. y. Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), kitas suinteresuotas įstaigas bei visuomenines organizacijas bendram darbui, kad gyvūnų gerovė mūsų šalyje būtų užtikrinama aukščiausiame lygyje.
LSMU Gyvūnų gerovės centro veiklos kryptyse yra numatyta gyvūnų gerovės idėjų sklaida, su gyvūnų gerove susijusios praktinės veiklos populiarinimas, gyvūnų gerovės krypties moksliniai tyrimai ir konsultavimas. Yra siekis suvienyti mokslines, ekspertines, profesionalias ir kitas suinteresuotų pusių pastangas po vienu stogu, turėti mokslu pagrįstos informacijos apie gyvūnų gerovę šaltinį Lietuvoje, vietą, kur būtų galima užduoti klausimus ir bandyti rasti atsakymus, startinę platformą labiau organizuotam bendradarbiavimui su užsienio kolegomis ir institucijomis. ES valstybėse jau yra įsteigta nemažai panašių centrų ir pastaruoju metu jie buriasi į tinklus tuo siekiant skleisti geriausią praktiką gyvūnų gerovės srityje, koordinuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus, padėti įgyvendinti ES teisės aktus, susijusius su gyvūnų gerove. Užsienio centrų atstovai tikisi panašaus aktyvumo ir iš Lietuvos, kviečia bendradarbiauti, jungtis, dalintis patirtimi, todėl šio centro įsteigimas yra labai savalaikis. Lietuvoje reikia pritaikyti modernius gyvūnų (tiek ūkinių, tiek augintinių) gerovės vertinimo metodus, nuolatos vykdyti gyvūnų gerovės monitoringą, išplėsti visuomenės ir specialistų švietimo veiklą, siekti, kad gyvūnų gerovė nuolat būtų visuomenės, vyriausybės ir politikų dėmesio objektu, operatyviai spręsti kylančias problemas.
Gyvūnų gerovė yra labai plati sąvoka, apimanti iš esmės visas veterinarines disciplinas ir susideda iš tokių dalykų kaip gyvūnų sveikata, infekcinės ir neinfekcinės ligos, gyvūnų laikymo sąlygos, mityba, fiziologija, elgsena ir daugelis kitų dalykų plačiąja jų prasme. Todėl kuriant gyvūnų gerovės centrą kviesta prisijungti daugelio Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto padalinių atstovus, jie ir sudaro Centro branduolį – tarybą. Be to, į tarybą pakviesti ir kitų institucijų ir organizacijų, kurios pagal savo veiklos pobūdį yra suinteresuotos gyvūnų gerove Lietuvoje ir daugiau ar mažiau ją lemia, atstovai. LSMU Gyvūnų gerovės centro taryboje ŽŪM atstovauja Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė, VMVT atstovu yra pakviestas Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis. Svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms, kurių atstovai betarpiškai ir vietoje susiduria su gyvūnų gerovės problemomis bei turi specifinių susijusių funkcijų. Į LSMU GGC tarybą yra pakviestas savivaldybių asociacijos patarėjas dr. Gediminas Vaičionis, turintis turtingą mokslinę patirtį, vienas iš gyvūnų gerovės mokslinių tyrimų pradininkų Lietuvoje, buvęs Gyvulininkystės instituto mokslininkas ir skyriaus vedėjas. Visuomeninių organizacijos reikšmė gyvūnų gerovei yra nenuginčijama ir nuolatos didėja. LSMU GGC tarybos veikloje dalyvauja nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Nepamirštas taip pat ir atstovavimas ūkininkams, ūkinei veiklai, susijusiai su gyvūnais, nes iš esmės ūkinių gyvūnų gerovė yra jų rankose. LSMU GGC tarybos nariai yra Ūkininkų sąjungos atstovė, Lietuvos ožkų augintojų asociacijos pirmininkė, tarptautinės COPA-COGECA organizacijos ekspertė Vytautė Matusevičienė ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovas, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas profesorius Artūras Stimbirys.
Viena iš svarbiausių centro veiklos krypčių, bent pastaruoju metu, yra dalyvavimas tarptautiniu mastu vykstančiuose procesuose. Europos sąjungoje šie metai yra reikšmingi tuo, kad gyvūnų gerovė tampa vienu iš svarbių prioritetų ir Europos komisija atnaujina ar naujai įsteigia gyvūnų gerovės patariamuosius, ekspertinius ar vykdomuosius darinius, iš kurių svarbiausi yra atkurta Gyvūnų gerovės platforma ir naujai steigiamas Gyvūnų gerovės referencinis centras. Šitokio sujudimo viršūnėse paskatinti savo iniciatyvą ima rodyti ir lokalūs centrai, atskiros Europos valstybės, universitetai, kitos organizacijos, kurios įvairiai projektinei veiklai siūlo gyvūnų gerovės temas, vieningą požiūrį į gyvūnų ir žmonių sveikatą, ypatingą dėmesį kreipiant į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams – tai yra „vienos sveikatos“ (One Health) koncepcija. Tokiose iniciatyvose aktyviai dalyvauja ir LSMU Veterinarijos fakulteto Gyvūnų gerovės centras, kartu su Europos Šiaurės ir Baltijos šalių panašiais centrais.
Europos sąjungos gyvūnų gerovės referencinis centras – yra pirmasis tos srities referencinis centras, iki tol panašaus centro Europos sąjunga neturėjo (yra centrai, skirti žmonių sveikatos apsaugai ir pan.). Referencinio centro idėja yra turėti profesionalią, ekspertinę mokslinę pagalbą Europos komisijai, tai yra savotiškas Europos komisijos įrankis, padedantis spręsti gyvūnų gerovės problemas, glaudžiai bendradarbiaujant su oficialiomis kontroliuojančiomis institucijomis (Lietuvoje – VMVT) ir per jas vykdant pagrindines fizines funkcijas. Šis centras iš pradžių traktuojamas kaip bandomasis – jo veiklai pasiteisinus, jam gali būti suteikiama daugiau galių, daugiau funkcijų, gali būti steigiami kiti panašaus pobūdžio centrai. Centras bus pasitelkiamas konkrečių gerovės problemų sprendimui visos Europos sąjungos mastu – pvz. paršelių uodegų karpymo ar kastravimo ir t.t. Projektinis šaukimas tokio centro įkūrimui paskelbtas 2017 metų spalio 13 d., į jį gali atsiliepti įvairios institucijos ar suformuoti institucijų konsorciumai. LSMU yra pakviestas į Švedijos gyvūnų gerovės centro prie Švedijos žemės ūkio universiteto suformuotą konsorciumą, kuris ir dalyvaus šio referencinio centro steigimo konkurse.
Dar viena iniciatyva, kurioje dalyvauja naujai įsteigtas LSMU Gyvūnų gerovės centras yra Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklas. Tai yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos gyvūnų gerovės centrų ar tos srities specialistų forumas, savanoriškas susivienijimas, kurio tikslas yra bendra projektinė veikla, dalijimasis patirtimi, bendrų kursų organizavimas. Baltijos valstybės, būdamos greta viena kitos ir panašaus dydžio sudaro vientisą erdvę – tiek infekcinių gyvūnų ligų atžvilgiu, tiek kitais aspektais. Panaši kultūrinė, istorinė patirtis, požiūris į gyvūnus, elgesio su jais praktika. Tačiau labai trūksta bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje, pasidalinimo gerąja praktika, informacijos mainų, specialistų, mokslininkų, dėstytojų tarpusavio kontaktų. Baltijos šalių gyvūnų gerovės tinklą matome kaip tą organizaciją ar judėjimą, į kurį gali įsijungti visi norintys ir besidomintys gyvūnų gerove, tiek LSMU, tiek ir kitų Lietuvos institucijų ar organizacijų atstovai, Tinklas nebus griežtai formalizuotas, visi norintys galės laisvai dalyvauti. Šiame etape dalis tinklo veiklos bus nukreipta į mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, kiek tinkama gyvūnų gerovė gali pagerinti sveikatą ir sumažinti antibiotikų naudojimo poreikį kokia situacija ir tendencijos yra Baltijos šalyse.
Pradiniai tinklo kūrimo darbai šiuo metu vyksta per Švedijos instituto Baltijos valstybių kooperacijos programą.
Europos sąjungos gyvūnų gerovės platformos atkūrimas po kelių metų pertraukos yra vienas reikšmingiausių įvykių, susijusių su gyvūnų gerovės sritimi Europos valdžios institucijose. Platforma yra organizacija, vienijanti įvairius subjektus, susijusius su gyvūnų gerove ir gyvūnų panaudojimu. Dalis platformos narių buvo paskirti, dalis išrinkti – iš viso yra 75 nariai. Europos valstybėms platformoje atstovauja oficialių kontroliuojančių institucijų (įprastai – veterinarijos tarnybų) atstovai. Kiti nariai atstovauja visuomenines organizacijas, verslo, žemės ūkio, ūkininkų organizacijas. Dešimt narių yra nepriklausomi moksliniai ekspertai, konkurso būdu išrinkti dalyvauti platformoje. Vienas jų yra LSMU Veterinarijos akademijos atstovas ir LSMU Gyvūnų gerovės centro vadovas dr. Vytautas Ribikauskas.
Europos sąjungoje nuspręsta kol kas nekurti naujų gyvūnų gerovės įstatymų. Šis sprendimas gali būti diskutuotinas, nes tikrai yra daug sričių, daug gyvūnų rūšių, kurių gerovė nėra reglamentuojama (galvijai, arkliai, triušiai ir kt.). Tačiau kol kas požiūris yra aiškus – pirmiau pasiekti esamų įstatymų laikymąsi ir vienodą supratimą ES erdvėje. Tai nereiškia, kad reikia pamiršti nereglamentuotus klausimus, tiesiog jiems reikės ieškoti alternatyvios prieigos – tai taip pat bus platformos vienas iš uždavinių. Alternatyvūs būdai galėtų būti visuomenės spaudimas, savanoriški verslo standartai, atskirų valstybių narių įstatymai ir kita. Todėl platformos tikslas yra parodyti alternatyvius kelius ir metodus, tame tarpe ir pasitelkiant mokslines žinias, čia mes ir matome savo vietą platformoje.
Platformos skirtumas nuo kuriamo referencinio centro yra tas, kad centre sutelkiami specialistai, mokslininkai ir gyvūnų gerovės praktikai. Tuo tarpu platformoje dalyvauja daugiau suinteresuotųjų šalių, tame tarpe verslas, kuris gyvūnų gerovės dalykus kartais mato kaip kliūtį ar savotišką neteisybę konkurencinėje kovoje. Todėl platforma yra dialogo erdvė kurioje turės būti pasiekti kompromisai tarp įvairių skirtingų požiūrių ir visuomenės grupių. Vakarų valstybėse labai didelę įtaką turi vartotojai, kurie savo perkamąja galia verčia gamintojus patiems sau taikyti griežtesnius standartus ir taip spręstai gyvūnų gerovės problemas. Lietuvoje ir kitose panašiose (Rytų Europos) valstybėse vartotojų perkamoji galia nedidelė (be to ir sąmoningumo lygis mažesnis) ir įtaka verslui ar apskritai situacijai su gyvūnų gerove turi būti daroma kitais kanalais – todėl yra labai svarbus tų valstybių atstovų dalyvavimas, skirtingų situacijų atkleidimas ir unikalių sprendimų paieška. Čia vėlgi mes matom erdvę savo veiklai.
Kokia gi planuojama LSMU Gyvūnų gerovės centro veikla nacionaliniu lygiu, Lietuvoje? Atsiranda vis didesnis žinių apie gyvūnų gerovę skleidimo poreikis. Žmonės, susiduriantys su ūkiniai gyvūnais, pradedantieji ūkininkai ir kiti turi nemažai galimybių šviestis, kelti savo kvalifikaciją, įgyti žinių pradmenis, tam tikrais atvejais tai net yra ir privaloma. Tuo tarpu egzotinius gyvūnus, gyvūnus augintinius turintys, veisiantys, pardavinėjantys žmonės ne visada turi galimybių ir neprivalo šviestis šioje srityje, o per praktiką įgytos žinios neretai pasiekiamos per gyvūnų kančias ir netinkamą gerovę. Be to, visuomenė vis labiau tampa jautresnė gyvūnų gerovės problemoms, vis mažiau jas toleruoja, todėl labai svarbu, kad gyvūnus auginantys, tą procesą prižiūrintys žmonės turėtų tinkamą žinių bagažą ir tos problemos nekiltų tik dėl nežinojimo ar nemokėjimo kaip tinkamai elgtis su gyvūnais, kaip tinkamai reaguoti į jų gerovės problemas ir jas objektyviai vertinti. Tokias potencialias edukacines galimybes LSMU Gyvūnų gerovės centras turi, nes yra visas Veterinarijos akademijos veterinarijos fakulteto dėstytojų mokslinis ir praktinis potencialas, įvairių veterinarinių disciplinų specialistai gali puikiai užtikrinti tokio pobūdžio mokymų ar kursų tinkamą apimtį ir kokybę. Tai jau ne kartą įrodyta praktiškai, nes reguliariai vyksta Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro organizuojami kursai gyvūnų vežėjams, skerdikams – jiems tokie kursai yra privalomi ir tik įgiję tinkamą kvalifikaciją šie žmonės gali vykdyti savo veiklą, susijusią su gyvūnais. Be to, daug kursų organizuojama projektiniu pagrindu ir susilaukia augintojų ir specialistų susidomėjimo, paskutiniai tokie kursai vyko 2017 metų spalio 17 d. ir buvo skirti ožkų augintojams bei buvo įvertinti teigiamai. Planuojama organizuoti daugiau tokių kursų gyvūnų augintojams, iškelta idėja gyvūnų augintinių veisėjams tokius kursus padaryti privalomus, nes šių žmonių atsakomybė yra didelė ir jų veiklos nesėkmės (ar tyčiniai veiksmai) pastaruoju metu labai atkreipia visuomenės dėmesį, dalis tų problemų gali būti dėl žinių stokos. Jau yra parengtas preliminarus tokių kursų planas, įtraukiantis įvairių disciplinų dėstytojus iš Veterinarijos fakulteto.
Kilus Gyvūnų gerovės centro idėjai mokslinė veikla buvo matoma kaip viena svarbiausių veiklos sričių, nes mokslinis darbas gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje vyksta vangiai, tuo užsiimančių žmonių yra labai mažai, todėl tarptautiniuose projektuose įmanoma dalyvauti tik partnerių statusu, o nacionaliniuose projektuose gyvūnų gerovės mokslo temos dažniausiai nėra patvirtinamos, jos nelaikomos prioritetinėmis. LSMU gyvūnų gerovės centras didele savo veiklos dalimi turėtų būti suprantamas kaip mokslo centras, siekiantis iškelti gyvūnų gerovės mokslo žinių svarbą ir tas mokslo žinias pats generuoti. Tokių mokslo žinių praktinė išraiška galėtų būti gyvūnų gerovės vertinimas, kuris per pastaruosius 10 metų Europoje ir pasaulyje būtent mokslininkų dėka padarė didelę pažangą – didelis dėmesys dabar kreipiamas į pačio gyvūno būklės vertinimą, jo elgseną, reakciją į žmogų. Tokia vertinimo veikla Lietuvoje taip pat turi būti daroma, tobulinami oficialūs vertinimo metodai, kad jie atitiktų pasaulines tendencijas ir praktiką, būtų tikslūs ir objektyvūs. Kalbant apie ūkinius gyvūnus šioje srityje labai norėtųsi bendradarbiauti su Veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija. Remiant ŽŪM ūkinių paukščių gerovė Lietuvoje buvo vertinama 2003 metais, kiaulių – 2005, jau praėjo daugiau kaip 10 metų, gal vertėtų vėl to imtis. Situacija su kiaulėmis yra sudėtinga, tačiau kitos gyvulių rūšys turėtų būti lengviau prieinamos. Be to, labai svarbus yra ir gyvūnų augintinių, kačių, šunų ir kitų gyvūnų, objektyvus gerovės vertinimas. Tokie gerovės vertinimai iš pradžių gali būti ir demonstracinio, parodomojo, mokomojo pobūdžio, susidomėjimą tokia veikla rodo ir kai kurios augintojų organizacijos, pvz. mėsinių galvijų. Jie akcentuoja, kad jų produkcija yra gaunama draugiškais aplinkai ir gyvūnams būdais, tačiau konkrečių ir objektyvių įrodymų neturi, čia mes matome plačias verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes. Pavyzdžiui, kad ir prekinių ženklų, paremtų gyvūnų gerovės vertinimu, įsteigimas.
Seminare kalbėjo seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, kuris pristatė naują iniciatyvą - LR Seimo laikinąją parlamentinę grupę "Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“. LSMU Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Ina Stuogė padarė pranešimą apie gyvūnų gerovę šiuolaikinių visuomenės pokyčių kontekste ir apie LSMU mokslininkų indėlį vykdant gyvūnų gerovės mokslinius tyrimus, populiarinant šią sritį visuomenėje. Seminare taip pat kalbėjo ŽŪM Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Ji apžvelgė su gyvūnų gerove susijusią Lietuvos įstatyminę bazę, kokios yra LR Vyriausybės, įvairių ministerijų ir organizacijų kompetencijos gyvūnų gerovės atžvilgiu. Žemės ūkio ministerija formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos, nustato kačių, šunų ir šeškų bei kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką, remia gyvulininkystės mokslinius tyrimus. VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis plačiau papasakojo kas tai yra gyvūnų gerovė, kaip ji yra vertinama, kokie yra gyvūnų gerovės indikatoriai, kokiais momentais auginant gyvūnus kyla didžiausia rizika jų sveikatai ir gerovei ir kur tenka skirti daugiausiai dėmesio. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas dr. Gediminas Vaičionis pristatė Lietuvos savivaldybių teisinį ir praktinį vaidmenį užtikrinant gyvūnų gerovę. Savivaldybių atstovai betarpiškai ir vietoje susiduria su gyvūnų gerovės problemomis bei turi specifinių susijusių funkcijų, kurių vykdymas kai kada būna labai komplikuotas dėl tam tikrų teisinio reguliavimo trūkumų. Buvo įvardinta keletas tokių problemų: nėra privalomo gyvūnų ženklinimo ir registravimo, gyvūnų konfiskavimo tvarka nėra aiški, nesant gyvūno dokumentų, neįmanoma nustatyti pavojingų šunų veisles, nėra numatytos aiškios tvarkos susijusios su kreipimusi į teismą dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, savivaldybės negali pritaikyti savo gyvenamosioms vietovėms būdingų sąlygų tvirtinant gyvūnų laikymo taisykles. Be LSMU Veterinarijos akademijos kolegų, seminare pranešimų klausė ir diskusijose taip pat dalyvavo ir Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio savivaldybių, Kauno VMVT, Lietuvos žemės ūkio rūmų, Lietuvos Zoologijos sodo ir nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovai. Seminaro metu buvo intensyviai diskutuojama, aptariami praktiniai ir teisiniai gyvūnų gerovės aspektai, įvairių institucijų interesai, galimybės ir poreikiai. Kai kuriais svarbiais gyvūnų gerovės klausimais buvo prieita bendro sutarimo, padarytos tam tikros išvados ir nurodytos gairės tolesnei LSMU Gyvūnų gerovės centro veiklai bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis. Reziumuojant diskusiją nutarta, kad gyvūnų augintinių visuotinis ženklinimas yra būtinas norint užtikrinti gyvūnų gerovę, žmonių saugumą, kad Žemės ūkio ministerija turėtų formuoti gyvūnų gerovės ilgalaikę strategiją bei akcentuotas mokymų apie gyvūnų gerovę poreikis savivaldybių ir VMVT specialistams.
V. Ribikauskas
E. Laurinavičiūtės nuotraukos
Galerija
