Apsilankymas AAP centre Nyderlanduose
2017 metų lapkričio 31 d. LSMU Gyvūnų gerovės centro atstovai V. Ribikauskas, J. Kučinskienė ir B. Kymantaitė lankėsi Nyderlanduose, AAP (Animal Advocacy and Protection) gyvūnų globos ir reabilitacijos centre. Įvyko susitikimas su centro direktoriumi David van Gennep, AAP centro darbuotoja Margot Decory supažindino su centro veikla, aprodė gyvūnų laikymo ir reabilitavimo vietas.
AAP (Animal Advocacy and Protection – Gyvūnų gynimas ir apsauga) – yra Europos gelbėjimo centras primatams ir kitiems žinduoliams. Jis yra įkurtas 1972 metais ir randasi netoli Almere miesto Nyderlanduose su padaliniu (Primadomus) Ispanijoje. AAP gelbėjami gyvūnai būna konfiskuoti dėl nelegalios prekybos, palikti ar atiduoti, konfiskuoti iš nelegalių ar blogos reputacijos zoologijos sodų, naudoti biomedicinos tyrimuose, ar pramogų industrijoje. Dauguma į centrą patenkančių gyvūnų prieš tai patyrė smurtą ar nepriežiūrą. Po kruopščios reabilitacijos, kuri apima resocializaciją gyvūnų grupėse, gyvūnams surandama pastovi gyvenama vieta. Gyvūnus stengiamasi perkelti į santykinai natūralią aplinką, tokią kaip patikimi zoologijos sodai ir gyvūnų parkai, esantys tiek Nyderlanduose, tiek užsienyje.
Atvežti gyvūnai talpinami į laikiną karantiną. Dėl ribotos karantino talpos į jį ne visada įmanoma sutalpinti visus gyvūnus. Todėl tam tikroms gyvūnų rūšims patekimui į centrą yra sudaroma eilė. Ypatingai skubiais atvejais, t. y. jei gresia eutanazija, AAP kreipiasi į savo partnerių tinklą ir stengiasi gyvūnus laikinai patalpinti kitur, kol atsiras vietos AAP gelbėjimo centre.
AAP centras neima jokio mokesčio už paimamus gyvūnus, tačiau kadangi gyvūnų priežiūros kaštai yra dideli ir centras priklauso nuo aukų, savanoriška finansinė pagalba yra labai pageidautina.
Gyvūnui patekus į AAP centrą, gyvūno savininkas pasirašo gyvūno nuosavybės atsisakymo sutartį. Tuomet gyvūnas tampa AAP nuosavybe ir buvęs savininkas netenka jokių teisių į gyvūną. Šis nuosavybės atsisakymas yra privalomas ir neatšaukiamas.
Atvykę gyvūnai nuo 6 iki 12 savaičių laikotarpiui talpinami į karantiną. Tuo metu specializuotas personalas kruopščiai patikrina gyvūnų fizinę ir psichinę būklę. Į standartines karantino taisykles yra įtraukti būtiniausi virusologiniai ir bakteriologiniai testai – kraujyje ir išmatose ieškoma patogeninių virusų, bakterijų ir parazitų. Tais retais atvejais, kai testai ir stebėjimai rodo ypatingai sunkius elgsenos sutrikimus ar ligas, pavojingas kitiems gyvūnams ir žmonėms, AAP gali nuspręsti eutanazuoti gyvūną be jokio buvusio savininko įspėjimo. Kiekvienam gyvūnui sudaromas atskiras gydymo ir priežiūros planas, įtraukiant mitybą, vaistus, (sutrikusią) elgseną. Karantino boksai yra tušti, be jokių didesnių aplinkos praturtinimų ar kraiko – taip užtikrinama tinkama patalpos švara. Kad gyvūnai nenuobodžiautų, gali būti slepiamas maistas, kad jie patys jo ieškotų, gali būti leidžiama muzika ar natūralūs gyvūnų garsai (šimpanzėms). Visos gyvūnų patalpos turi langus, pro kuriuos jie gali stebėti aplinką. 2013 metais buvo įrengtas naujas karantino pastatas. Be jo, šimpanzių kompleksas jau seniau turėjo savo atskirą karantiną. Abu pastatai turi po profesionalią operacinę, modernų apžiūrų ir pooperacinį kambarius.
Po karantino gyvūnai yra apgyvendinami kartu su savo rūšies atstovais (nebent gyvūnai yra tų rūšių, kurie gamtoje natūraliai gyvena po vieną, o ne grupėmis) ir prasideda reabilitacijos procesas. Šimpanzės yra perkeliamos į šimpanzių kompleksą, kiti primatai patenką į atskirą primatų bloką, o kiti smulkūs žinduoliai – į atskirą žinduolių skyrių.
AAP ne tik priglaudžia primatus, bet priima taip pat ir kitus egzotinius žinduolius, tokius kaip meškėnai, skunkai, voverės ar surikatos. Visi šie gyvūnai yra laikomi žinduolių skyriuje. Tropiniai gyvūnai laikomi šiltnamiuose specialiose tropinėse sąlygose. Kiti gyvūnai yra laikomi specialiame žinduolių komplekse, susidedančiame iš lauko aptvarų. Laikomi gyvūnai yra labai skirtingų rūšių - dieniniai, naktiniai (todėl prižiūrėtojams tenka gyvūnus šerti skirtingu laiku), gyvenantys medžiuose ar rausiantys urvus, gyvenantys grupėse ar pavieniui, reikalaujantys skirtingo klimato. Tokių gyvūnų laikymas reikalauja daug ekspertinių žinių, todėl prižiūrėtojus konsultuoja įvairūs mitybos ir elgsenos specialistai.
Gyvūnų laikymo patalpų vidus yra įrengtas siekiant patenkinti gyvūnų poreikius: supynės ar virvės medžiais laipiojantiems gyvūnams, tuneliai, dėžės ir plonas kraiko sluoksnis antžeminiams gyvūnams. Kiekvienas gyvūnas gauna personalią dietą, pvz., kai kurios rūšys netoleruoja vaisių, tuo tarpu kitoms rūšims jie yra pagrindinis maistas. Dauguna centre laikomų gyvūnų buvo auginami namuose kaip gyvūnai augintiniai – buvę savininkai jais nusivylė, nesugebėjo laikyti ir atidavė.
AAP laikosi visų centre laikomų žinduolių neveisimo politikos, nebent būtų svarios priežastys elgtis kitaip. Jei gyvūnams nepritaikoma nuolatinė kontracepcija, tuomet naudojama laikina kontracepcija tam laikui, kol gyvūnas randasi centre, pageidautina, kad kontracepcija būtų taikoma ir perkeltiems į nuolatinę gyvenimo vietą gyvūnams. Išimtys gali būti daromos jei yra oficiali tam tikros gyvūnų rūšies veisimo programa ar gyvūnams gamtoje gresia išnykimas.
AAP labai retai taiko eutanaziją. Jei net ir fizinių ar psichinių trūkumų turintys gyvūnai sugeba savarankiškai gerti ir ėsti, jie paliekami gyvi. Jei gyvūnas to nesugeba ir ši būklė yra pastovi bei negali būti pagydoma, tik tuo atveju AAP gali panaudoti eutanaziją.
Gyvūnui patekus į centrą, AAP tampa jo savininku ir buvusiam savininkui nėra galimybės jį daugiau pamatyti. Gyvūnai turi išmokti dalintis erdve su kitais tos pat rūšies gyvūnais, išmokti apginti savo maistą. Reabilitacija skirstoma į tris etapus – veterinarinė priežiūra, mityba ir elgsena. Kai gyvūnas yra pakankamai reabilituotas ir patvirtinta, kad jis yra fiziškai ir psichiškai sveikas, AAP aktyviai ieško jam nuolatinės gyvenamos vietos, pageidautina tuose regionuose, iš kurių gyvūnas yra kilęs ar vietos, kuri kiek įmanoma labiau panaši į jo natūralią buveinę. Patikimi zoologijos sodai, rezervatai ar gyvūnų parkai – tai būtų keletas tinkamų vietų pavyzdžių. Jei įmanoma, perkeliama visa kartu gyvenusių gyvūnų grupė. Transportuojant gyvūnus beveik visais atvejais juos lydi AAP darbuotojas, kuris užtikrina, kad gyvūnai būtų tinkamai prižiūrimi gabenimo metu ir tuoj po jo. Perkelti gyvūnai lieka AAP nuosavybe.
Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį ir viešindamas savo veiklą AAP pasitelkia žiniasklaidos priemones. Todėl AAP dažnai siekia viešumo ir savininkui leidus, pakviečia žiniasklaidos atstovus kai priimami nauji gyvūnai. Manoma, kad filmuota medžiaga televizijoje ir internete tiesiogiai padeda gyvūnams, kuriems reikia pagalbos – atkreipia dėmesį į problemas ar padeda savininkams apsispręsti atiduoti gyvūnus.
AAP specializuojasi primatų ir kitų žinduolių reabilitavime. 2016 metais AAP centre gyveno 480 gyvūnų, iš jų 235 buvo naujai atvykę tais metais: 4 šimpanzės, 10 didžiųjų kačių, 112 kitų primatų, 67 kiti žinduoliai, 42 kitos rūšys. 2016 metais iš centro į kitas vietas buvo perkelti 148 gyvūnai.
2017 metų lapkričio 31 d. LSMU Gyvūnų gerovės centro atstovai V. Ribikauskas, J. Kučinskienė ir B. Kymantaitė lankėsi Nyderlanduose, AAP (Animal Advocacy and Protection) gyvūnų globos ir reabilitacijos centre. Įvyko susitikimas su centro direktoriumi David van Gennep, AAP centro darbuotoja Margot Decory supažindino su centro veikla, aprodė gyvūnų laikymo ir reabilitavimo vietas.
AAP (Animal Advocacy and Protection – Gyvūnų gynimas ir apsauga) – yra Europos gelbėjimo centras primatams ir kitiems žinduoliams. Jis yra įkurtas 1972 metais ir randasi netoli Almere miesto Nyderlanduose su padaliniu (Primadomus) Ispanijoje. AAP gelbėjami gyvūnai būna konfiskuoti dėl nelegalios prekybos, palikti ar atiduoti, konfiskuoti iš nelegalių ar blogos reputacijos zoologijos sodų, naudoti biomedicinos tyrimuose, ar pramogų industrijoje. Dauguma į centrą patenkančių gyvūnų prieš tai patyrė smurtą ar nepriežiūrą. Po kruopščios reabilitacijos, kuri apima resocializaciją gyvūnų grupėse, gyvūnams surandama pastovi gyvenama vieta. Gyvūnus stengiamasi perkelti į santykinai natūralią aplinką, tokią kaip patikimi zoologijos sodai ir gyvūnų parkai, esantys tiek Nyderlanduose, tiek užsienyje.
Atvežti gyvūnai talpinami į laikiną karantiną. Dėl ribotos karantino talpos į jį ne visada įmanoma sutalpinti visus gyvūnus. Todėl tam tikroms gyvūnų rūšims patekimui į centrą yra sudaroma eilė. Ypatingai skubiais atvejais, t. y. jei gresia eutanazija, AAP kreipiasi į savo partnerių tinklą ir stengiasi gyvūnus laikinai patalpinti kitur, kol atsiras vietos AAP gelbėjimo centre.
AAP centras neima jokio mokesčio už paimamus gyvūnus, tačiau kadangi gyvūnų priežiūros kaštai yra dideli ir centras priklauso nuo aukų, savanoriška finansinė pagalba yra labai pageidautina.
Gyvūnui patekus į AAP centrą, gyvūno savininkas pasirašo gyvūno nuosavybės atsisakymo sutartį. Tuomet gyvūnas tampa AAP nuosavybe ir buvęs savininkas netenka jokių teisių į gyvūną. Šis nuosavybės atsisakymas yra privalomas ir neatšaukiamas.
Atvykę gyvūnai nuo 6 iki 12 savaičių laikotarpiui talpinami į karantiną. Tuo metu specializuotas personalas kruopščiai patikrina gyvūnų fizinę ir psichinę būklę. Į standartines karantino taisykles yra įtraukti būtiniausi virusologiniai ir bakteriologiniai testai – kraujyje ir išmatose ieškoma patogeninių virusų, bakterijų ir parazitų. Tais retais atvejais, kai testai ir stebėjimai rodo ypatingai sunkius elgsenos sutrikimus ar ligas, pavojingas kitiems gyvūnams ir žmonėms, AAP gali nuspręsti eutanazuoti gyvūną be jokio buvusio savininko įspėjimo. Kiekvienam gyvūnui sudaromas atskiras gydymo ir priežiūros planas, įtraukiant mitybą, vaistus, (sutrikusią) elgseną. Karantino boksai yra tušti, be jokių didesnių aplinkos praturtinimų ar kraiko – taip užtikrinama tinkama patalpos švara. Kad gyvūnai nenuobodžiautų, gali būti slepiamas maistas, kad jie patys jo ieškotų, gali būti leidžiama muzika ar natūralūs gyvūnų garsai (šimpanzėms). Visos gyvūnų patalpos turi langus, pro kuriuos jie gali stebėti aplinką. 2013 metais buvo įrengtas naujas karantino pastatas. Be jo, šimpanzių kompleksas jau seniau turėjo savo atskirą karantiną. Abu pastatai turi po profesionalią operacinę, modernų apžiūrų ir pooperacinį kambarius.
Po karantino gyvūnai yra apgyvendinami kartu su savo rūšies atstovais (nebent gyvūnai yra tų rūšių, kurie gamtoje natūraliai gyvena po vieną, o ne grupėmis) ir prasideda reabilitacijos procesas. Šimpanzės yra perkeliamos į šimpanzių kompleksą, kiti primatai patenką į atskirą primatų bloką, o kiti smulkūs žinduoliai – į atskirą žinduolių skyrių.
AAP ne tik priglaudžia primatus, bet priima taip pat ir kitus egzotinius žinduolius, tokius kaip meškėnai, skunkai, voverės ar surikatos. Visi šie gyvūnai yra laikomi žinduolių skyriuje. Tropiniai gyvūnai laikomi šiltnamiuose specialiose tropinėse sąlygose. Kiti gyvūnai yra laikomi specialiame žinduolių komplekse, susidedančiame iš lauko aptvarų. Laikomi gyvūnai yra labai skirtingų rūšių - dieniniai, naktiniai (todėl prižiūrėtojams tenka gyvūnus šerti skirtingu laiku), gyvenantys medžiuose ar rausiantys urvus, gyvenantys grupėse ar pavieniui, reikalaujantys skirtingo klimato. Tokių gyvūnų laikymas reikalauja daug ekspertinių žinių, todėl prižiūrėtojus konsultuoja įvairūs mitybos ir elgsenos specialistai.
Gyvūnų laikymo patalpų vidus yra įrengtas siekiant patenkinti gyvūnų poreikius: supynės ar virvės medžiais laipiojantiems gyvūnams, tuneliai, dėžės ir plonas kraiko sluoksnis antžeminiams gyvūnams. Kiekvienas gyvūnas gauna personalią dietą, pvz., kai kurios rūšys netoleruoja vaisių, tuo tarpu kitoms rūšims jie yra pagrindinis maistas. Dauguna centre laikomų gyvūnų buvo auginami namuose kaip gyvūnai augintiniai – buvę savininkai jais nusivylė, nesugebėjo laikyti ir atidavė.
AAP laikosi visų centre laikomų žinduolių neveisimo politikos, nebent būtų svarios priežastys elgtis kitaip. Jei gyvūnams nepritaikoma nuolatinė kontracepcija, tuomet naudojama laikina kontracepcija tam laikui, kol gyvūnas randasi centre, pageidautina, kad kontracepcija būtų taikoma ir perkeltiems į nuolatinę gyvenimo vietą gyvūnams. Išimtys gali būti daromos jei yra oficiali tam tikros gyvūnų rūšies veisimo programa ar gyvūnams gamtoje gresia išnykimas.
AAP labai retai taiko eutanaziją. Jei net ir fizinių ar psichinių trūkumų turintys gyvūnai sugeba savarankiškai gerti ir ėsti, jie paliekami gyvi. Jei gyvūnas to nesugeba ir ši būklė yra pastovi bei negali būti pagydoma, tik tuo atveju AAP gali panaudoti eutanaziją.
Gyvūnui patekus į centrą, AAP tampa jo savininku ir buvusiam savininkui nėra galimybės jį daugiau pamatyti. Gyvūnai turi išmokti dalintis erdve su kitais tos pat rūšies gyvūnais, išmokti apginti savo maistą. Reabilitacija skirstoma į tris etapus – veterinarinė priežiūra, mityba ir elgsena. Kai gyvūnas yra pakankamai reabilituotas ir patvirtinta, kad jis yra fiziškai ir psichiškai sveikas, AAP aktyviai ieško jam nuolatinės gyvenamos vietos, pageidautina tuose regionuose, iš kurių gyvūnas yra kilęs ar vietos, kuri kiek įmanoma labiau panaši į jo natūralią buveinę. Patikimi zoologijos sodai, rezervatai ar gyvūnų parkai – tai būtų keletas tinkamų vietų pavyzdžių. Jei įmanoma, perkeliama visa kartu gyvenusių gyvūnų grupė. Transportuojant gyvūnus beveik visais atvejais juos lydi AAP darbuotojas, kuris užtikrina, kad gyvūnai būtų tinkamai prižiūrimi gabenimo metu ir tuoj po jo. Perkelti gyvūnai lieka AAP nuosavybe.
Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį ir viešindamas savo veiklą AAP pasitelkia žiniasklaidos priemones. Todėl AAP dažnai siekia viešumo ir savininkui leidus, pakviečia žiniasklaidos atstovus kai priimami nauji gyvūnai. Manoma, kad filmuota medžiaga televizijoje ir internete tiesiogiai padeda gyvūnams, kuriems reikia pagalbos – atkreipia dėmesį į problemas ar padeda savininkams apsispręsti atiduoti gyvūnus.
AAP specializuojasi primatų ir kitų žinduolių reabilitavime. 2016 metais AAP centre gyveno 480 gyvūnų, iš jų 235 buvo naujai atvykę tais metais: 4 šimpanzės, 10 didžiųjų kačių, 112 kitų primatų, 67 kiti žinduoliai, 42 kitos rūšys. 2016 metais iš centro į kitas vietas buvo perkelti 148 gyvūnai.
Galerija
