• Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

    LSMU GYVŪNŲ GEROVĖS CENTRAS

    Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES GYVŪNŲ GEROVĖ


ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES GYVŪNŲ GEROVĖ

Gyvūnų gerovė – tai humaniško gyvūnų naudojimo koncepcija, siekianti sumažinti bet kokį gyvūnų skausmą, stresą, kančias ir pagerinti gerbūvį visais jų gyvenimo etapais. O tai yra ypatingai svarbu visų šalių gyvūninės kilmės maisto vartotojams, kadangi streso paveiktų gyvūnų mėsa yra labiau užteršta (streso metu padidėja adrenalino kiekis kraujyje, kas taip pat sąlygoja laisvųjų radikalų pagausėjimą ir audinių bei kraujagyslių pažeidimą). Gyvūnų gerovė yra ne vien tik moralinė kategorija. Šiandien ji yra tapusi mūsų kultūros dalimi, reglamentuojama gyvūnų apsaugos įstatymais, taisyklėmis, ūkinės paskirties gyvūnų laikymo zoohigieniniais normatyvais ir daugeliu nerašytų taisyklių, kurių esmė - siekti, kad gyvūnai nepatirtų žiauraus ar netinkamo elgesio. Vydūnas dar 1912 metais rašė apie aktualius ir apie šiandieniniame pasaulyje aktualias problemas: “Kaip žinome, Europos žmonės nelabai maloniai apsieina su gyvūnais. Nors pradeda plisti gyvulių apsaugos draugijos, nors tūluose kraštuose baudžiami žmonės, kurie gyvūnus kankina, vis dėlto dar yra labai skaudus gyvulių likimas Europoje...“.
Dar visai neseniai svarbiausias ūkinės paskirties gyvūnų gerovės įvertinimo kriterijus buvo maksimalus gyvulių ir paukščių produktyvumas. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo nustatyta, kad nėra aiškios tiesioginės priklausomybės tarp produktyvumo ir gyvūno gerovės. Tai reiškia, kad ūkinės paskirties gyvūnų gerovės srityje naudotis vieninteliu kriterijumi - produktyvumu, kurio didinimas atskirais atvejais gali neigiamai veikti gyvūnų fizinę ir psichinę sveikatą, - yra neatsakinga. Kuomet didesnis dėmesys skiriamas gyvūnų psichinei, emocinei būklei bei elgsenai, gyvūnai būna ir fiziškai sveikesni, ir natūraliai produktyvesni. Buvo pasiūlyta plėsti įvairias lengvai diegiamas, išbandytas, patikimas, humaniškas technologijas kaip alternatyvą į pelną orientuotoms technologijoms.
Be produktyvumo, būtina atsižvelgti į tokius tiesioginius gyvūnų gerbūvio ar gerovės vertinimo kriterijus, kaip gyvūnų elgsena, sveikata, konstitucija, reprodukcija, imunitetas, psichika. Tai gyvybiškai svarbu tiek bendrajam gyvūnų sveikatingumui bei gerbūviui, tiek ūkio finansiniai ateičiai ir ekonomikai. Esame didelių permainų kelyje - šiandieniniame gyvulininkyste besiverčiančiame Lietuvos ūkyje reikia per ganėtinai trumpą laiką išmokti konkuruoti Europos ir kitų šalių rinkose su turtingomis, gilias žemės ūkio paskirties gyvūnų auginimo ir produkcijos gamybos tradicijas turinčiomis šalimis, tuo pačiu saugant aplinkos kokybę ir rūpinantis gyvūnų gerove.
Europos Sąjungoje gyvūnų gerovės inspektavimas atliekamas bei Komisijai kasmetinės ataskaitos teikiamos vadovaujantis direktyva 98/58/EC. Komisijos nutarimas 2000/50/EC „Dėl žemės ūkio paskirties gyvūnų minimalių inspektavimo reikalavimų“ vertintinus gyvūnų gerovės rodiklius (gerovės indikatorius) apjungia į 9 pagrindines grupes:
1) darbuotojų, prižiūrinčių gyvūnus kvalifikacijos įvertinimas,
2) gyvūnų ūkyje reguliaraus gyvūnų apžiūrėjimo įvertinimas,
3) medikamentų naudojimo, gyvūnų susirgimų, žuvimų įrašų registravimo įvertinimas,
4) gyvūnų judėjimo laisvės įvertinimas,
5) pastatų įvertinimas,
6) įrengimų ir technologijų įvertinimas,
7) šėrimo, lesinimo ir pašarų bei lesalų įvertinimas,
8) gyvūnų technologinio žalojimo įvertinimas,
9) veisimo ir reprodukcijos įvertinimas.
Remiantis ES direktyva 98/58/EC „Dėl žemės ūkio paskirties gyvūnų apsaugos“, Europos Komisijos nutarimas 2000/50/EC „Dėl žemės ūkio paskirties gyvūnų minimalių inspektavimo reikalavimų“ numato į informacijos pateikimo formas įtraukti klausimus apie darbuotojų, prižiūrinčių vištas dedekles, veršelius ir kiaules, specialų išsilavinimą ar žinias. Manoma, kad tik turintys specialų zootechninį ar veterinarinį išsilavinimą asmenys gali kvalifikuotai prižiūrėti gyvūnus ir pastebėti pirmus psichinės ar fizinės negalios simptomus, nedelsiant šalinti jų atsiradimo priežastis. Nutarimas 2000/50/EC numato registruotinų gerovės vertinimo kriterijų grupę, apibrėžtą kaip gyvūnų mitybos indikatorius. Pašarų sudėties kontrolė tapo būtina sąlyga nepageidautinų ar draudžiamų cheminių, biologinių, genetiškai modifikuotų organizmų, uždraustų pašarinių priedų panaudojimo ūkyje prevencijai. Išimties atvejai numatyti direktyvoje 96/22/EC. Technologinis luošinimas ūkyje yra tiesioginis gyvūnų gerovės vertinimo indikatorius. Nutarimas 2000/50/EC numato technologinį gyvūnų luošinimą nacionalinės teisės ribose. Europos Sąjungos valstybėse, lygiagrečiai direktyvomis apspręstam vertinimui, įdiegiamos ANI 35 ar ANI 200 gyvūnų gerovės vertinimo sistemos, turinčios detalią metodinę dalį, arba gyvūnų gerovės indeksus integruojant į kokybės kontrolės RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo taškų sistema) bendrąją sistemą, paremtą ISO-9000 standartu. RVASVT gyvulininkystėje įvertinamos 3 rizikos veiksnių grupės: biologinė, cheminė ir fizinė. RVASVT gyvulininkystėje svarbiausias elementas – gyvūnų sveikatos užtikrinimas ir šio proceso kontrolė. Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema tarptautiniu mastu pripažinta svarbiausia maisto saugos užtikrinimo sistema. Ją naudoti maisto gamyboje įpareigoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) ir "Codex Alimentarius" komisija. ES vyriausybės į maisto saugumo užtikrinimo įstatymus įtraukia RVASVT kaip privalomą elementą. Olandijoje sukurtas gyvūnų gerovės indeksas yra Olandijos integruotos kokybės kontrolės (IKB) dalis, taip pat paremta ISO-9000 standartu. Kad būtų paprasčiau suprasti, pateikiame pavyzdį, kaip vertinama vištų dedeklių gerovė, taikant ANI 35 sistemą Austrijoje: balais (nuo -11,5 iki 45,0) yra įvertinama paukščių judėjimas (grindų plotas vienam paukščiui, laikas, praleidžiamas lauke ir kt.), socialumas (gyvūnų skaičius grupėje, priėjimas prie girdyklų, lesyklų, lizdų ir t.t.), grindys (laktos, pakratų būklė, mėšlo zonos pridengimo būdas ir kt.), patalpų mikroklimatas (apšvietimas, oras, triukšmas), priežiūra (pastatų valymas, įrangos techninė būklė, gaišenų skaičius paukštidėje, plunksnų dangos būklė ir t.t.). Visame pasaulyje žinoma McDonald korporacija tokį auditą yra įtraukusi į savo maisto produktų saugos užtikrinimo grandinę, ir gyvūnų gerovės vertinimo sistemą taiko kiaušinių gamyboje.

Žemės ūkio paskirties gyvūnų gerovė kelia didelį susirūpinimą, kuris stimuliuoja ir atitinkamus mokslinius tyrinėjimus, ypatingai Europoje.

V. Ribikauskas

Dalintis

   

GYVŪNŲ GEROVĖS CENTRAS LMU

Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

Select any filter and click on Apply to or press ENTER see results