• Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

    LSMU GYVŪNŲ GEROVĖS CENTRAS

    Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

Arklių gerovė


Rekomendacijos arklių gerovei

Arkliai jau 5000 metų yra veisiami žmonių, tačiau arklių elgesys ir poreikiai iš esmės nepakito. Jie turi būti laikomi atsižvelgiant į rūšiai būdingus poreikius ir kad nesukelti skausmo, bereikalingos kančios ir sužeidimų, neturi būti ribojama jų natūrali elgsena ir judėjimo laisvė.
Pasitaikančių arklių susirgimų ir sužeidimų gausa rodo, kad šiais principais ne visuomet vadovaujamasi ir eksploatuojant arklius dažnai jų gerovė nėra užtikrinama.
Šią situaciją galima gerinti tik išvengiant arklių naudojime ir veisime pasitaikančių klaidų, tam pagelbėti ir yra skirtos šios rekomendacijos.
Skausmo, kančių ir sužeidimų išvengimas. Arklio be reikalo negalima sužeisti ar sukelti jam skausmą bei kančias. Arklidės, jų įranga, aikštelių ir ganyklų aptvarai, o taip pat visi daiktai, prie kurių liečiasi arkliai turi būti iš sveikatai nekenksmingų medžiagų ir neturi arklių sužeisti ar jiems sukelti skausmo ir bereikalingų kančių. Arkliui susirgus ar susižeidus, nedelsiant reikia iškviesti veterinarijos gydytoją.

Socialiniai kontaktai

Arkliai yra bandomis gyvenantys gyvūnai, kuriems yra būtini socialiniai kontaktai. Nesant tokių kontaktų, su jais bendraujant gali kilti problemų, be to gali atsirasti elgsenos sutrikimų. Vieno arklio laikymas be jokių kontaktų su kitais arkliais ar kitais gyvūnais, kurie gali būti socialiniais partneriais yra netinkamas. Kuo mažiau arklys turi socialinių kontaktų su kitais arkliais ar gyvūnais tuo daugiau jis turi kontaktuoti su žmogumi ir turėti kitų naudingų užsiėmimų. Tiek grupėmis laikant arklius, tiek pavieniui reikia atsižvelgti į jų socialinę sanklodą bei tarpusavio suderinamumą.
Kiek tai leidžia arklių laikymo tikslas ir jų tarpusavio suderinamumas, laikymo sistema arklių bendravimo galimybes turi kuo mažiau riboti. Laikant arklius pavieniui reikia užtikrinti bent tai, kad arkliai vienas kitą matytų, girdėtų ir užuostų. Apribojimai galimi tik tiems arkliams, kurie akivaizdžiai yra nesuderinami ar kyla pavojus jų sveikatai.
Per savo vystymosi istoriją arkliai išgyveno tik dėl savo greitumo, nuolatinio budrumo ir gebėjimo žvalgyti aplinką, tokios rūšies savybės turėtų išlikti ir ateityje.
Kad vyktų kumeliukų ir jaunų arklių socialinis vystymasis, jie turi būti auginami grupėse.
Kūno priežiūra. Kad arkliai jaustųsi gerai reikalinga pakankama jų kūno priežiūra. Ši priežiūra turėtų kompensuoti arklių natūralios elgsenos apribojimus ir jų laikymo įtaką. Arklius prižiūrintys žmonės įgauna jų pasitikėjimą ir atsiranda socialinių kontaktų galimybė. Priežiūros priemones reikia derinti su arklių laikymo sistema.
Kanopų priežiūra. Kumeliukus ir jaunus arklius reikia iš anksto pratinti prie kanopų priežiūros procedūrų. Kanopų būklę reikia reguliariai tikrinti ir, priklausomai nuo laikymo būdo, rūpintis, kad jos būtų sveikos. Nekaustytiems arkliams reikia kas 6-8 sav. tikrinti kanopų būklę ir susidėvėjimą bei esant reikalui jas tvarkyti. Jei kanopų būklė ar laikymo būdas to reikalauja, arklius reikia kaustyti.

Judėjimas.

Nepakankamas judėjimas sukelia judėjimo aparato sutrikimus. Be to, judėjimo trūkumas sąlygoja kvėpavimo sistemos apsivalymo, kanopų ir visos medžiagų apykaitos sutrikimus.
Esant sąlygoms, panašioms į natūralias, arkliai bandomis ieškodami maisto juda 16 val. per parą. Laikant arklius, kad kompensuoti aktyvumo praradimą, reikia jiems sudaryti pakankamas judėjimo galimybes. Arkliai juda darbo, treniruočių metu, be to papildomas aktyvumas atsiranda ganymo ar mociono metu. Arklių treniruotės ar darbas turi atitikti jų fiziologiją ir kondiciją.
Veislinės kumelės, kumeliukai ir jauni arkliai kas dieną turėtų būti išleidžiami į aikšteles ar ganyklą. Tai pat ir eržilai, jei su jais nedirbama, turėtų kas dieną būti išleidžiami pasivaikščioti ar ganytis.

Ganykla.

Arkliams reikia leisti ganytis tiek dažnai, kiek tai įmanoma, nes ganyklos arkliams yra natūrali gyvenamoji erdvė. Ganyklose arkliai turėtų ganytis grupėmis.
Reikia atkreipti dėmesį, kad ganiavai taip pat yra specialūs reikalavimai.
Sugadinti ar nepakankami aptvarai neapsaugo arklių, vien spygliuotos vielos ir vielinio tinklo tvoros kaip vienintelis aptvėrimo būdas yra netinkamos. Aptvarų būklę reikia nuolat kontroliuoti ir, reikalui esant, remontuoti.
Jei arkliai laikomi ganyklose, jiems reikėtų suteikti galimybę susirasti priedangą nuo blogo oro. Priklausomai nuo oro ir kitų aplinkybių natūralios priedangos gali būti medžių ar krūmų sąžalynai ar pan. Svarbiausia, kad priedanga atliktų savo funkciją ir apsaugotų arklius. Pavyzdžiui lapuočiai medžiai netinka šaltesniu metų laiku ar esant ilgalaikiams krituliams. Netgi ilgai lyjant, po priedanga neturėtų susidaryti balų.
Jei nėra jokios natūralios priedangos, reikia įrengti dirbtinę. Tokiu būdu vasarą arkliai apsaugomi nuo intensyvios saulės šviesos, o žiemą – nuo vėjo ir kritulių. Dėl higienos sumetimų žemė po tokiomis dirbtinėmis priedangomis turėtų būti sausa ir švari.
Priedangos plotas turi būti toks, kad po ja vienu metu sutilptų visi arkliai. Jei priedangos neįmanoma įrengti, esant blogam orui ar vabzdžių antpuoliui, arklius reikia suvaryti į tvartą.
Ganykloje visą dieną turi būti prieinamos girdyklos.
Jei nėra ganyklos, kaip alternatyva tinka didelė mociono aikštelė, kuriai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir ganyklai. Ganyklos, mociono ir šėrimo aikštelės turi atitikti higienos reikalavimus.

Pašarai ir šėrimas.

Nepriklausomai nuo laikymo būdo, pašarai turi būti pakankamai kokybiški, tinkamos sudėties ir jų kiekis turi patenkinti konkretaus arklio poreikius. Peršėrimas yra toks pat kenksmingas kaip ir nepakankamas šėrimas. Pašarai ir vanduo higienos požiūriu turi būti nepriekaištingi.
Arklių virškinimo aparatas pritaikytas nuolatiniam maisto apdorojimui. Kad tinkamai vyktų virškinimas, arklių racione didžiąją dalį turi sudaryti stambieji pašarai. Jei neužtikrinamas nuolatinis tokių pašarų tiekimas, reikia jų duoti bent tris kartus per dieną.
Didesnį kiekį koncentruotų pašarų reikia sušerti per keletą kartų, ne mažiau kaip per tris.
Laisvėje gyvenantys arkliai du trečdalius laiko praleidžia ieškodami maisto ir ėsdami. Todėl ėdimui arkliams reikia duoti pakankamai laiko ir ramybės. Ėdimas atlieka ne tik maitinimosi funkciją, bet yra ir papildomas užsiėmimas.
Kreikiant šiaudais, jie turėtų būti geros kokybės, nes arkliai juos ėda kaip stambųjį pašarą.
Arklidėse bei ganyklose vanduo turėtų būti prieinamas visą laiką, arba arkliai iki soties turi būti girdomi mažiausiai tris kartus per dieną. Taip pat iš šaltesniais metų laikais ganyklose arkliai turi būti girdomi bent rytais ir vakarais.
Neapgalvotas šėrimas įvairiais skanėstais sutrikdo maitinimosi įpročius, sukelia arklių nerimą ir nepageidaujamą elgesį. Todėl minėti skanėstai gali būti duodami tik kokių nors mokymų, treniruočių ar darbo metu kaip paskatinimas.

Arklidės mikroklimatas.

Arklių kvėpavimo aparatas yra ypatingai jautrus dulkėms ir kenksmingoms dujoms. Todėl arklidėse reikia užtikrinti pakankamą šviežio oro tiekimą ir oro apykaitą. Dulkių, mikrobų ir kenksmingų dujų koncentracijos bei santykinis oro drėgnis turi būti tokio dydžio, kad nekenktų arklių sveikatai. Tai pasiekiama įrengus pakankamą ventiliaciją, tvarkingai kreikiant ir duodant nedulkančius pašarus.
Esant pakankamam kondicionavimui arkliai gali pakelti didelius temperatūros svyravimus. Pastovi temperatūra arklidėje nėra gerai, nes tokiu atveju nesilavina termoreguliaciniai arklių mechanizmai. Tokia stimuliacija pasiekiama jei ištisus metus arklidės oro temperatūra tam tikru laipsniu atkartoja lauko oro temperatūrą.

Rekomenduojami arklidžių mikroklimato parametrai

Oro temperatūra: Netgi žiemą arklidės oro temperatūra tam tikru laipsniu turi atkartoti lauko oro temperatūrą
Oro santykinis drėgnis: 60-80%
Oro judėjimo greitis: mažiausiai 0,1 m/s
Anglies dvideginio koncentracija: <0,10%
Amoniako koncentracija: <10 ppm
Sieros vandenilio koncentracija: 0 ppm

Natūrali saulės šviesa teigiamai veikia visą arklių medžiagų apykaitą, tuo pačiu ir jų atsparumą, pajėgumą bei vislumą. Todėl arkliai kuo daugiau turi būti natūralioje šviesoje. Langų plotas turi sudaryti bent 1/20 visos arklidės ploto, o arklidei nuolat esant šešėlyje – dar didesnis.
Priežiūra. Arklių laikytojas turi turėti specialių žinių apie specifinius arklių poreikius. Jis turi suvokti arklių elgsenos ypatumus, iš anksto atpažinti ligų požymius.
Jis turi užtikrinti, kad:
• kiekvienam arkliui kas dieną būtų užtikrinta pakankama judėjimo galimybė,
• veislinės kumelės, kumeliukai ir jauni arkliai kas dieną išeitų į mociono aikšteles ar ganyklą,
• kiekvienas arklys kas dieną patikrintas ligų atžvilgiu,
• arkliui susirgus ar susižeidus nedelsiant būtų iškviestas veterinaras,
• arkliai keletą kartų per dieną būtų šeriami ir būtų duodama pakankamai pašarų bei ramybė ėdimo metu,
• arkliai kasdien bent keletą gautų gerti,
• reguliariai būtų atliekama arklių kūno priežiūra,
• reguliariai būtų prižiūrimos kanopos ir, esant reikalui, arkliai kaustomi,
• arklių gardų kraikas nuolat būtų sausas,
• kumeliukai ir jauni arkliai būtų pratinami prie priežiūros priemonių ir transportavimo.

Laikymo būdai.

Reikia pasirinkti tokį laikymo būdą, kuris, priklausomai nuo arklių naudojimo paskirties, leistų pasireikšti rūšiai būdingai elgsenai, nesukeltų sužeidimų ir netrukdytų vystymuisi. Išskiriami keli laikymo būdai – grupinis ir individualus laikymas, o taip pat arklidės su ar be uždarų mociono aikštelių.
Nepriklausomai nuo laikymo būdo turi būti užtikrinta, kad arkliai nekliudomai galėtų atsigulti ir atsistoti bei galėtų gulėti ant šono ir vartytis.
Arklidžių grindys turi atitikti higieninius reikalavimus. Arklių gulėjimo vietos turi būti kreikiamos.

Grupinis laikymas.

Galima išskirti du grupinio laikymo būdus – laikymą vienoje patalpoje ir grupinį laikymą su išėjimu į uždaras mociono aikšteles.
Jei tik įmanoma, arkliai turi būti laikomi grupėse (po du ar daugiau arklių). Šis laikymo būdas dėl atskiro arklio galimybės judėti ir dėl bendro stimulo judėti visiems arkliams yra labiau priimtinas nei kiti laikymo būdai. Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad netgi grupinis laikymas, lyginant su natūraliomis sąlygomis, sukelia daug apribojimų ir kitų specifinių problemų. Visų pirma, arkliams yra ribota erdvė ir galimybė išvengti vienas kito.
Arkliai negali patys sudaryti savo grupių. Todėl sudarant grupes svarbu atsižvelgti į arklių tarpusavio suderinamumą. Tai įgyvendinti lengviau esant dideliam arklių skaičiui, tuomet grupių sudarymui yra didesnis pasirinkimas. Vis dėlto, esant tokiam laikymo būdui normuotas šėrimas, priešingai nei natūralus maitinimasis, gali sukelti konfliktus tarp arklių ir hierarchijoje žemiau stovintys arkliai gali gauti mažiau pašaro. Dažnas arklių grupių sudėties keitimas ar tarpusavyje nesuderinamų arklių grupavimas gali sukelti stresus ir nuolatinį nerimą, tokių situacijų reikia vengti.
Todėl grupinis laikymas turi būti taikomas atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes bei priklausomai nuo arklių naudojimo ir atskiriems arkliams neturi sukelti jokios žalos. Hierarchijoje žemiau stovintiems arkliams turėtų būti sudaromos kitokios sąlygos, o esant nesuderinamumui su kitais arkliais – laikyti pavieniui užtikrinant vizualinius, garsinius ir uoslės kontaktus. Grupinis arklių laikymas reikalauja ypatingų laikytojo sugebėjimų.
Kaip taisyklė, esant grupiniam laikymui, arkliai nekaustomi (veislinės kumelės, metų amžiaus jaunikliai, kumeliukai, neintensyviai naudojami arkliai). Jei arkliai grupėje tarpusavyje sugyvena ir yra pakankamai vietos judėjimui, galima daryti išimtis.
Grupėmis laikant arklius, turi būti užtikrintas individualus šėrimas. Taip pat ir hierarchijoje žemiau stovintiems arkliams turėtų būti užtikrinta galimybė netrukdomai paėsti. Tai pasiekiama specialiai pritaikant šėrimo vietas ar trumpam pririšant arklius.

Individualus laikymas.

Individualiai laikant arklius jie turi matyti, užuosti ir girdėti kitus arklius arklidėje. Tokie socialiniai kontaktai gali būti užtikrinami atitinkamais arklidžių konstrukcijos sprendimais – pusiau praviros bokso durys ir pan.
Individualiai laikant, bent bokso dydžio mociono aikštelės yra geriau nei visai jokių. Mocionas turi būti prieinamas ištisus metus.

Išmatavimai.

Pagrindiniai reikalavimai arklidžių konstrukciniams elementams: jie turi būti tokios formos, kad arkliai neužkliūtų ar nesusižeistų į aštrias ar išsikišusias dalis. Lubos turi būti tokio aukščio, kad arkliai, atmesdami galvą, nesusižeistų. Statant arklides dideliems arkliams lubų aukštis turi būti bent 1,5 x aukštis ties gogu, t. y. apie 2,70 m.
Reikalavimai grupiniam arklių laikymui:
Kuo mažesnė grupė, tuo vienam arkliui tenka daugiau ploto, daugiau išėjimų į mocioną, nesusidaro spūstis, hierarchijoje žemiau stovintiems arkliams yra galimybė pasitraukti.

Statant naujas arklides ar rekonstruojant senas reikia laikytis šių išmatavimų

1 pav. Visi išmatavimai nurodomi kaip santykis su aukščiu ties gogu (Wh) labai didelių arklių = 1,80 m; vidutinio didumo arklių = 1,67 m; ponių = 1,45 m

Ploto poreikis arklius laikant grupėmis

2 pav. Laikymas patalpoje be nuolatinio išėjimo į mocioną mažiausiai (2 x Wh) 2 kiekvienam arkliui (kaip ir laikant pavieniui). Pavyzdys: vidutinis aukštis ties gogu -1,67 m. Ploto poreikis = (2 x 1,67) 2 = 11,2 m 2 kiekvienam arkliui.

3 pav. Grupinis laikymas su šėrimo boksais ir nuolatiniu išėjimu į mocioną mažiausiai 3 x Wh 2 arkliui (neskaitant šėrimo boksų). Pavyzdys: vidutinis aukštis ties gogu: 1,67 m. Ploto poreikis = 3 x 1,67 2 = 8,4 m 2 kiekvienam arkliui.

4 pav. Grupinis laikymas su atskirais šėrimo boksais ir nuolatiniu išėjimu į mocioną mažiausiai 2,5 x Wh 2 arkliui. Pavyzdys: vidutinis aukštis ties gogu - 1,67 m. Ploto poreikis = 2,5 x 1,67 2 = 7,0 m 2 kiekvienam arkliui esant tinkamam išplanavimui, ploto normą galima sumažinti iki 20%.

5 pav. Šėrimo boksai. Šėrimo boksus rekomenduojama įrengti esant grupiniam laikymui su išėjimu į mocioną.
Šėrimo boksai gali būti tinkama priemonė individualiam šėrimui realizuoti. Plotis = 80 cm, poniams siauresni, ilgis su ėdžiomis = 1,8 x Wh = dideliems arkliams 3,25 m = vidutinio didumo arkliams 3,00 m = poniams 2,60 m. Boksų šonai neturi būti aklini.

Ploto poreikis arklius laikant pavieniui

6 pav. Atskiro bokso plotas: mažiausiai = (2 x Wh) 2 = dideliems arkliams apytikriai 13,0 m2 = vidutinio didumo arkliams apytikriai 11,2 m 2 = poniams apytikriai 8,5 m 2 bokso trumpiausios pertvaros ilgis turi būti mažiausiai = 1,5 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 2,70 m = vidutinio didumo arkliams apytikriai 2,50 m = poniams apytikriai 2,20 m.

7 pav. Bokso pertvaros aukštis (arklio krūtinės aukštyje): apytikriai 0,80 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 1,45 m = vidutinio didumo arkliams apytikriai 1,35 m = poniams apytikriai 1,20 m.

8 pav. Bokso pertvaros aukštis (kartu su grotuota ir permatoma viršutine dalimi): apytikriai 1,30 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 2,35 m = vidutinio didumo arkliams apytikriai 2,20 m = poniams apytikriai 1,95 m.

9 pav. Bokso pertvaros aukštis (aklina iki viršaus, naudoti tik išimties atvejais): mažiausiai = 1,45 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 2,60 m = vidutinio didumo arkliams apytikriai 2,40 m = poniams apytikriai 2,20 m.

Pastaba. Kaip taisyklė, eržilai ir kumelės neturi būti talpinami į gretimus boksus kad jie nesiliestų, vienas kito nematytų ir neužuostų.

10 pav. Ėdžių pado aukštis (šėrimo paviršius): apie 1/ 3 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 60 cm = vidutinio didumo arkliams apytikriai 55 cm = poniams apytikriai 50 cm = mažiems poniams apytikriai 30 - 40 cm

Pastaba. Jei tik įmanoma, ėdžias reikėtų įrengti bokso kampuose (kad išvengti sužeidimų).

Ėdžias ir girdyklas reikėtų įrengti kuo toliau viena nuo kitos (pašarų užteršimas, higiena).
Stambieji pašarai, pavyzdžiui šienas, gali būti paduodami bokso viduje ir arkliai juos ėda nuo žemės (išvengiama susižeidimų į ėdžių grotas).

11 pav. Bokso išorės durų aukštis: 1,4 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 2,50 m = vidutinio didumo arkliams apytikriai 2,35 m = poniams apytikriai 2,00 m Durų apatinės pusės aukštis: 0,8 x Wh = dideliems arkliams apytikriai 1,45 m = vidutinio didumo arkliams apytikriai 1,35 m = poniams apytikriai 1,16 m.

12 pav. Praėjimų plotis: = dideliems arkliams apytikriai 1,20 m = poniams apytikriai 1,00 m.

Arklidės praėjimų (takų) plotis: jei įmanoma 3,00 m, mažiausiai reikia bent 2 x praėjimų plotis, kitaip nebus galima apsukti arklių, = dideliems arkliams apytikriai 2,40 m, = poniams apytikriai 2,00 m.

Saitinis laikymas (galimas tik išimties atvejais ir trumpai).
Stovėjimo vietos plotis esant fiksuotiems šoniniams apribojimams:
Mažiausiai = Wh + 20 cm;
= dideliems arkliams apytikriai 2,00 m;
= vidutinio didumo arkliams apytikriai 1,90 m;
= poniams apytikriai 1,65 m.
Stovėjimo vietos plotis esant paslankiems šoniniams apribojimams (kartys)
Mažiausiai = Wh
Stovėjimo vietos ilgis = 2 x Wh
= dideliems arkliams apytikriai 3,60 m
= vidutinio didumo arkliams apytikriai 3,35 m
= poniams apytikriai 2,90 m.

Transportavimas.
Transportavimo trukmė:

  • Jauni (dar žindomi) gyvūnai: 9 val. + 1 val. poilsio (girdymas) + 9 val.
  • Arkliai: 24 val., girdymas kas 8 val.
  • Vaikingi gyvūnai netransportuojami.

Reikalavimai transporto priemonei kai gabenimo laikas iki 8 val.:

  • Stogas, apsaugantis nuo saulės ir kritulių.
  • Be aštrių ir įsikišusių dalių arklių stovėjimo vietoje.
  • Grindys be skylių, plyšių ar įtrūkimų.
  • Grindys neslidžios ir pakankamai pakreiktos.
  • Rampos ir šoninė apsauga iškraunant ir pakraunant.
  • Plyšiai šonuose, kad užtikrinti ventiliaciją esant karštam orui.

kai gabenimo laikas ilgiau kaip 8 val.:

  • Sąlygos šerti ir girdyti arklius transporto priemonėje.
  • Tinkama pasyvi (šoniniai plyšiai) ar mechaninė ventiliacija.
  • Skyriai, kad galima būtų arklius išskirstyti mažomis grupėmis.
  • Vieta pašarų laikymui ir priemonės šėrimui kelionės metu.
  • Maksimalus transportavimo laikas 9 val., po to – mažiausiai 12 val. poilsis (gal būti transporto priemonėje).
  • Jaunesnius nei 4 mėn. kumeliukus draudžiama transportuoti ilgesniu nei 100 km atstumu.
  • Pateles draudžiama transportuoti 1 sav. po atsivedimo ir iki atsivedimo (10 % numatomo nėštumo laiko).
  • Didesnės ploto normos.
  • Individualūs boksai ilgų kelionių metu.
  • Nuolatinis priėjimas prie šieno.

Parengta pagal: Klaus Zeeb, Ingrid Behrendt, Hanno Dohn et al. (Eds.) Leitlinien zur Beurteilung von Pferdehaltungen unter Tierschutzgesichtspunkten. Bundesministerium für Ernährung, Landwirtschaft und Forsten 1997.

Dalintis

   

Galerija


Rekomendacijos arklių gerovei
Rekomendacijos arklių gerovei

GYVŪNŲ GEROVĖS CENTRAS LMU

Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

Select any filter and click on Apply to or press ENTER see results