• Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

    LSMU GYVŪNŲ GEROVĖS CENTRAS

    Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

Core Organic


Loetuvos šėmųjų ir baltnugarių veislių veršiai, Baisogala

CORE ORGANIC PLUS (ERA-NET Europos ekologiško maisto ir ekologinės gamybos sistemų moksliniai tyrimai)
EKOLOGIŠKAI LAIKOMŲ MELŽIAMŲ KARVIŲ SVEIKATA

Projekto tikslas: Gyvūnų gerovės ir sveikatos gerinimas ekologinio pieno gamyboje veislininkystės ir ūkio valdymo priemonėmis.
Numatomi spręsti uždaviniai:
Vietinių pieno krypties galvijų veislių sveikatos požymių apibūdinimas ir vietinių veislių įvertinimas lyginant jas su didžiausiomis komercinėmis veislėmis. Bendra ūkių tipų duomenų bazė. Tinkamų genotipų identifikavimas ir veisimo strategijų kūrimas. Melžimas, stresas ir jautrumas mastitams. Nestipraus mastito gydymas be antibiotikų. Medžiagų apykaitos ir tešmens sveikatos gerinimas tobulinant ganymo procesą ir panaudojant automatinius karvių būklės matavimus.
Planuojami rezultatai:
Karvių sveikatos pagerinimas per ūkio tvarkymo ir veisimo tobulinimą suteikia unikalią galimybę pakelti visuomenės pasitikėjimą ekologine pieno produkcija, kadangi šiomis priemonėmis užtikrinama tinkama gyvulių sveikata ir gerovė tuo pačiu keliamas produktyvumas bei ekonominis efektyvumas tose ūkininkavimo sistemose, kuriose naudojama palyginti nedaug koncentratų ir daugiau ganoma. Vaistų naudojimas ekologiniuose ūkiuose siekiant kontroliuoti ligas yra smarkiai apribotas. Suvokiant, kad didžiausia priežastis naudoti antibiotikus yra karvių mastitai, tikimasi žymiai sumažinti vaistų naudojimą ekologiniuose ūkiuose. Ekologinis ūkininkavimas Europoje vyksta skirtingose klimato sąlygose, skirtinga ūkių struktūra, gyvulių veislės, produktyvumas. Atskleisdamas šios įvairovės įtaką veisimo strategijų ir ūkio valdymo įrankių vystymui projektas remia Europos ekologinės pienininkystės sektorių. Kadangi ateityje tikimasi pienininkystės dominavimo visame ekologiniame sektoriuje, tuo pačiu šie darbai bus naudingi ir visam ekologinio ūkininkavimo sektoriui.
Dalyvaujančios institucijos:
Aarus universiteto (Danija) gyvulininkystės mokslų katedra - AU-AS (vedančioji organizacija)
Aarus universiteto (Danija) Molekulinės biologijos ir genetikos institutas - AU-MBG
Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas – SLU
Ekologinio žemės ūkio tyrimų institutas (Šveicarija) – FiBL
Gamtos resursų ir gyvybės mokslų universitetas (Austrija) – BOKU
Valstybinis zootechnikos tyrimų institutas (Lenkija) – NRIAP
Kasselio universitetas (Vokietija) - Uni-Kassel
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – LSMU
2015-2016 metais buvo surinkti duomenys iš 40 ekologinių pienininkystės ūkių. Ūkių pasirinkimą lėmė iš anksto nustatyti pagrindiniai ekologinių pienininkystės ūkių tipai. Visi Lietuvos ekologiniai pienininkystės ūkiai buvo suskirstyti į keturi tipus pagal laikomų karvių skaičių, primelžiamo pieno kiekį, atskirus Lietuvos regionus ir karvių laikymo būdą (rištinis ar palaidas laikymas). Tyrimui pasirinkta po 10 ūkių iš kiekvieno tipo. Kiekviename ūkyje buvo surinkta virš 100 rodiklių, apimančių galvijų laikymo, melžimo, pieno kiekio ir kokybės, galvijų bandos ir ūkio dydžio, bandos struktūros, gyvulių sveikatos, profilaktikos ir gydymo, šėrimo, ganymo, veisimo kriterijus.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai. Tirtuose ūkiuose buvo laikoma vidutiniškai 56 melžiamos karvės, užtrukusių karvių dalis buvo 16,8 %, pirmaveršių – 21,5 %. Tiriamieji ūkiai vidutiniškai turėjo 116 ha ariamos žemės ir 107 ha ganyklų. Primilžis iš karvės buvo vidutiniškai 16,6 litrai pieno per dieną, 6015 litrų per laktaciją. Vidutiniai primelžto pieno kokybės rodikliai: 3,36 % baltymų, 4,4 % riebalų, 228 tūkstančiai somatinių ląstelių mililitre pieno.
Pusėje tirtų ūkių karvės laikomos pririštos, o likusioje pusėje – palaidos. Karvės daugiausiai melžiamos melžimo aikštelėse – 47% tirtų atvejų, šis dydis yra logiškas, kadangi esant palaidam karvių laikymo būdui, vyraujantis melžimo būdas yra melžimas aikštelėse. Vykdydami mastito profilaktiką, beveik visi ūkiai prieš melžimą apiplauna karvių spenius, virš 60 % ūkių naudoja homeopatinius preparatus ir ne klinikiniams atvejams nenaudoja antibiotikų. Apie 40 % ūkių mastito atvejais taiko nesveiko karvių tešmens ketvirčio užtrukinimą. Beveik visi ūkiai yra apsirūpinę savais pašarais ir vasaros metu pilnai išnaudoja turimas ganyklas. Tirtuose ūkiuose vyrauja Lietuvos juodmargių veislės karvės (67,5 %), kita laikoma veislė buvo Lietuvos žalieji, viename ūkyje buvo laikomos Holšteinų veislės karvės. Dirbtinį karvių sėklinimą naudoja dauguma (82,5 %) ūkių, yra sėklinama dauguma (88,6 %) karvių, iš dalies telyčių gaunamas mišrus su mėsiniai galvijais prieauglis, kuris toliau naudojamas penėjimui.
Tyrimo rezultatų panaudojimas. Surinkti duomenys bus talpinami bendroje projekto duomenų bazėje, kur be Lietuvos duomenų dar bus ir kitų projekte dalyvaujančių valstybių analogiški tyrimų duomenys. Tokiu būdu bus kiekybiškai ir kokybiškai apibudinti dalies Europos ekologiškų pieno ūkių tipai, kurie bus pagrindas kitose projekto dalyse numatytiems ūkių modeliams sukurti.
Tyrimo rezultatų sklaida. 2016 metais šio projekto tyrimų rezultatai paskelbti Belfaste (Didžioji Britanija) vykusioje 64-oje kasmetinėje Europos gyvulininkystės mokslo federacijos konferencijoje – skaitytas žodinis pranešimas ir atspausdintas straipsnis konferencijos leidinyje.
Informacija internete

V. Ribikauskas

Dalintis

   

GYVŪNŲ GEROVĖS CENTRAS LMU

Gyvūnų gerovės moksliniai tyrimai ir edukacija

Select any filter and click on Apply to or press ENTER see results